- išplašinti
- išplãšinti 1. žr. išplašyti 1: Išplãšinau savo viščiokus iš burokų Pnm. 2. refl. išsiskirstyti, išsiblaškyti: Visi broliai išsiplašino po visą svietą Bsg. 3. refl. išsišvaistyti, nusigyventi: Kaimynas, keldamos iš vietos į vietą, išsiplàšino t. y. išskydo, daiktus išplotavojo, išmažino J. \ plašinti; išplašinti
Dictionary of the Lithuanian Language.